Anekdotai

i
1
22-02-2013, 23:20
951
Du įkaušę vyrukai kalbasi:
– Ar esi kada nors atsigulęs į lovą su kokia nors labai baisia moterimi?
– Ne, atsigulęs nesu… Nors atsibusti šalia tokių tekdavo…

Filosofijos paskaita. Dėstytojas aiškina:
– Taigi, remdamiesi žymiausiais filosofais, galime teigti, kad žmogus patiria laimę ne įgijęs norimus dalykus, o jų siekdamas. Būtent tų dalykų siekimo procese…
Staiga pasigirsta kažkokio studento balsas:
– Ponas profesoriau, o ar jūs kada nors bandėte viduryje žiemos, tamsią naktį bėgti prie paskutinio autobuso, kuris jau ruošiasi išvažiuoti iš stotelės?

Ponas turėjo keltis šeštą valandą ryto. Iš vakaro jis prigrasino tarną, kad laiku jį prikeltų. Ketvirtą valandą ryto tarnas žadina poną ir sako:
– Skubėkite, pone, gerai išsimiegoti, nes jums liko tiktai dvi valandos.

Mažas berniukas bėgioja po butą, mėto knygas nuo lentynų, laido drabužius, apverčia kėdes. Įbėgusi mama klausia jo:
– Ką tu čia darai?
– Žaidžiu vieną žaidimą.
– Kokį?
– „Po velnių, kur mašinos raktai!“

Eina generolas per dalinį. Mato – kažkoks leitenantas kareivį auklėja:
– Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! …
Generolas prieina prie leitenanto ir sako:
– Na kas čia per tvarka pas jus! Negalima gi taip žiauriai elgtis su kariais. Taigi galite kaip nors kultūringiau… Pavyzdžiui, liepkit kareiviui atnešti jums arbatos iš valgyklos. Kai atneš, paklauskit, kodėl šalta ir liepkit iš naujo atnešti. Kai atneš, paklauskit, kodėl be cukraus ir vėl liepkit iš naujo atnešti, o kai vėl atneš, tada paklauskit, kodėl stiklinėje, o ne puoduke, na ir taip toliau. Vat žiūrėkit!
Generolas sustabdo pro šalį bėgantį kareivį ir sako jam:
– Eilini, atnešk man arbatos!
– Taip, tamsta! Jums šaltos ar karštos?
– Karštos!
– Taip, tamsta! O su cukrumi, ar be?
– Su cukrumi!
– O puoduke ar stiklinėje?
– Eilini! Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! …

Vakaras, kavinėj sėdi būrelis draugų, gurkšnoja konjaką. Vienas jų išgėrė, nusipurtė:
– Fu, blakėm smirda…
Rytas. Tas pats vyrukas guli lovoj. Pramerkia akis, galva plyšta, burnoj kaip arklių kaimenės stovėta… Žiūri – per sieną blakė ropoja. Pagavo ją, pauostė:
– O, kaip konjaku kvepia…

Rytas Paryžiuje. Ramu, tylu. Tik kiemsargis gatvę šluoja. Lėtai ir didingai: vžyyyk, vžyyyk, o po to staiga greitai: vžyk, vžyk, vžyk, vžyk. Atsidaro langas, išlenda susitaršiusi panelė ir pasipiktinusi pareiškia:
– Pone kiemsargi, jūs visą Paryžių išmušate iš ritmo…

Vyrukas užsakinėja kambarį viešbutyje. Prieš tai dar perklausia administratoriaus:
– Sakykite, o lovos jūsų viešbutyje tvirtos?
– Taip, tvirtos. O kodėl klausiate?
– Jūs neįsivaizduojate, kokie sunkūs būna mano sapnai.

Arabų šeichas rodo Europos milijonieriui savo naują „Rols – Roisą“ – kabrioletą. Tas pastebi kažkokį deimantais inkrustuotą mygtuką:
– O ką daro šitas?
– Ai, čia jei lietus lyja…
– Stogą uždengia?
– Ne, tiesiog išjungia lietų.

Ateina berniukas pas okulistą apžiūrai. Šis jam ir sako:
-Sveikinu, jau greit galėsi skaityti be akinių.
-Bet kaip, daktare? Aš juk ir su akiniais vos vos matau…
-O tu su pirštais skaitysi.